Kiekvienais metais mūsų mokykloje puoselėjama labai graži tradicija – šimtadienis. Tai šimtas dienų abiturientams iki egzaminų. Mokiniai šimtadienio laukia ne tik su džiaugsmu (vyksta graži šventė), bet ir su nerimu bei baime – juk tai ženklas, kad greit teks palikti mokyklą, eiti nauju gyvenimo keliu.
Šimtadienio šventė prasideda tradiciniu šokiu Polonezu. Dvyliktokai jaudinasi, jais pasigėrėti ateina daug svečių, buvusių mokyklos mokinių, todėl aplinkoje tvyro šilta nuotaika. Skamba daug gražių, prasmingų žodžių, palinkėjimų iš mokyklos direktorės, svečių , klasės auklėtojos. O kai žodį taria mokinių tėveliai, ne vienam dvyliktokui, o ir svečiui akyse sužiba ašara. Tėčio pasakytas savos kūrybos eilėraštis pasako viską, kas tuos dvylika metų kiekvieno abituriento širdelėje kirbėjo – padėka ir didelė pagarba mokytojui. Po sveikinimų ir linkėjimų vienuoliktokai dovanojo savo draugams šiltą juoko programą. Į salę dviratuku įvažiavo būrėja – ragana, kuri kiekvienam dvyliktokui, o taip pat ir auklėtojai išbūrė ateitį. Kiekvienam buvo smagu pasijuokti ir pabūti dėmesio centre, o gal būrėja pataikys ir atkleis dalelę tiesos?
Vienuoliktokai savo ruožtu taip pat labai pasistengė. Apie kiekvieną dvyliktoką sugalvojo mielą, šiltą situaciją, kad patiems abiturientams būtų gera prisiminti, o svarbiausia pasidžiaugti šiuo vakaru, jis mokykloje jau paskutinis, dabar belieka laukti egzaminų.
Netrūko staigmenų ir iš dvyliktokų. Visų pirma, jie padėkojo visiems susirinkusiems: direktorei, auklėtojai, mokytojams, svečiams. O vienuoliktokams paliko testamentą – dabar jie taps mokyklos šeimininkai ir bus pavyzdys ateinančioms kartoms. Padėkas vainikavo į salę įvežtas didelis abiturientų tortas. Prasidėjo vaišės, linksmybės ir šokiai iki paryčių…
Lietuvių
Polski 

