Liudvikas Narbutas – 1863 metų sukilimo vadas, Lydos apskrities karinis viršininkas. Jis gimė 1831 m. Šaurų dvare, Lydos apskrityje. Liudvikas Narbutas, istoriko Teodoro Narbuto ir Kristinos Sadovskos sūnus. Nuo 1848 m. mokėsi Vilniuje. Už dalyvavimą slaptoje jaunimo organizacijoje ir pas jį rastus nelegalius raštus 18 -metis Liudvikas buvo suimtas, nuplaktas rykštėmis ir atiduotas į kareivius. Tarnavo Kaukaze. Už pasižymėjimą jam buvo suteiktas karininko laipsnis. Po Nikolajaus I mirties buvo amnestuotas, tad 1859 m. grįžo į Vilnių. Lietuvos komiteto paskirtas Lydos apskrities kariniu viršininku, Liudvikas turėjo organizuoti ginkluotą sukilimą apskrityje ir vadovauti vienam iš būrių. Pirmą kartą Liudviko Narbuto būrys kovėsi su baudžiamąja kariuomene kovo 9 d. prie Rūdninkų. Už Liudviko Narbuto galvą Vilniaus generalgubernatorius V. Nazimovas buvo pažadėjęs 1000 rublių. Pinigais susigundė miško sargas ir parodė rusams sukilėlių stovyklą. Liudviko Narbuto būrys buvo netikėtai užpultas 1863 m. gegužės 4 d. 4 km nuo Dubičių kaimo. Per kautynes L. Narbutas buvo sužeistas. Mirdamas pasakė: „Mirštu už Tėvynę“. Sukilėliai buvo palaidoti Dubičiuose. Čia 1933m. pastatytas paminklas, kurio paminklinėje lentoje įrašytos pavardės ir sukilėlių šūkis „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Kautynių vietoje 1988 m. pastatytas geležinis kryžius.

Liudviko Narbuto mirtis netoli Dubičių kaimo